Štai ir viskas

Praėjo maždaug aštuoni mėnesiai nuo pirmojo šios istorijos įrašo. Tada nemaniau, kad tiek laiko užtruksiu, kol baigsiu istoriją. Vis tik laikas ėjo, aš jau kaip ir "susigyvenau" su ja. Ir dabar jau be galo keista, kad ji pasibaigė.
Visą laiką tuos įrašus kėliau į word`ą. Saugumo atveju. Ir jūs perskaitėte 230 puslapių (sąsiuvinio maždaug dydžio lapas). Sakyčiau visai neblogai. Nežinau, kaip jums, bet man ši istorija labiau vykusi nei "Vienas lašas iki laimės". Gal paaugau. Nežinau. Seniau, kai rašiau tai buvo veiksmas ir veiksmas. Na turėjau, ką pasakyti, bet esmė tame, kad nemokėjau to padaryti, na o čia jaučiu, kad man pavyko. Vis tik tobulėti yra kur ir čia taisyti yra ką. Labiau norėjau apimti daugiau veikėjų gyvenimų, o ne vien Liucijos. Bet kaip jau išėjo taip.
Pastebėjote, kad dažniausiai rašiau kartą į savaitę. na kitaip man nebuvo galimybių. Na bet aš tik dar kartą įsitikinau, kad galiu darbą padaryti iki galo. Jei ne jūs, skaitytojai, tai man gal nebūtų buvo to stimulo ir viską būčiau metusi pusiaukelėje. O dabar galiu džiaugtis, kad baigiau dar vieną darbą.
Kalbant apie istorijos turinį... Kažkada susapnavau sapną ( na ne kažkada o prieš kokius 8 mėnesius), kur kažkaip mokykloje buvo galima gyventi. Įrengti tokie kaip ir bendrabučiai. Na ir buvo taip, kad kažkokiai merginai (sapnuose veidų nematau, tai nežinau, kas ten buvo) teko apsigyventi viename kambaryje su vaikinu. Ir kažkaip ten buvo, kad jie vienas kitam patiko, tačiau jis ją apgavo, o tada ji keršijo jam. tad pradžioje ir galvojau taip rašyti. Tačiau pradžią ir situaciją pakeičiau. Pagal mano pirminius planus, Liusi turėjo keršyti, bet kažkaip nesugebėjo. Tai vat. Tada pabaigoje... Na ji buvo sumanyta baigtis anksčiau (kur jis ją randa prie to ežero), bet pagalvojau "Dar keli įrašai". Taip ir gavosi.

Šiaip man įdomu, ką jūs manote apie šią istoriją. Kas jums patiko, o kas nepatiko? Įdomi jūsų nuomonė.

So, laukiu komentarų!