Ligoninės koridoriais aidi batelių kaukšėjimas ir keletas prislopintų balsų. Už kampo pasuko vaikinas, per liemenį apkabinęs susirūpinusią merginą, kuri rankoje laikė pintinę su pyragaičiais. Netrukus jie priartėjo prie palatos. Mergina atsisuko priešais draugą, davė jam į rankas pintinę:
- Lukai, ilgai nebūsim. Gerai? - ji pasistiebė, kad pataisytų draugo kalnierių.
- Gerai, Skarli.
Ji atsiduso.
- Nesijaudink. Juk Deividas sakė, kad nieko blogo jai nėra. Nepervargs, jeigu tu ją aplankysi.
- Gerai, - Skarlet dar kartą atsiduso ir pravėrė palatos duris. - Liucija, štai ir mes! - sušuko ji linksmai ir atkišo pintinę.
Bet lovoje nieko nebuvo. Tuščia. Patalynė sujaukta.
- Lukai, gal ne čia pataikėm, - suabejojo ji.
- Bet Deividas tikrai sakė, kad tai ši palata. - Palaukim, gal ji kur išėjo.
Jie atsisėdo ant sofutės ir tyliai šnabždėjosi, tarsi nieko ir nelaukė. Laikas bėgo, o ji vis nepasirodo.
- Nueisiu paklausti gydytojos, gal ją kur perkėlė?
- Gerai, - tarė Skarlet ir nesusilaikiusi išsiėmė vieną pyragaitį iš pintinės.
Skarlet pradėjo dairytis po palatą. Ir kaip ji čia atsidūrė? Liucija visai neatsargi ir nenuspėjama. Kodėl jai reikėjo išeiti tą vakarą iš Roberto namų. Išvis, ką ji veikė su Augustu. Jai pasidarė negera pagalvojus, kad Augustas dabar komoje. Ji neišvertų, jeigu taip nutiktų Lukui. Ir kodėl ji čia galvoja dabar apie tai...
Staiga jos mintis nutraukė tyliai atsiveriančios durys. Į palatą įeina Deividas ir kažkoks vyras. Turbūt Liucijos tėvas.
Skarlet greitai nurijo paskutinį pyrago kąsnelį ir atsistojo
- Laba diena, - pasisveikino ji su tuo vyriškiu. - Labas, Deividai, - ji atsisuko į jį ir apkabino.
- Kur Liucija? - paklausė Bleikas.
- Net nežinau. Draugas nuėjo paklausti, kur ji.
Bleikas staiga visai išbalo ir išbėgęs iš palatos susidūrė su sesele:
- Kur ji?
- Nežinome. Šį rytą niekas neišėjo iš palatos.
- Kodėl jūs jos nesaugot?! - Bleikas jau rėkė.
- Tėti, nurimk. Man atrodo, kad žinau, kur ji gali būti. Pas Augustą.
- Kaip ji žino, kurioje jis palatoje?
- Aš pasakiau.
- Deividai!
- Gal geriau būtų nueiti pas ją, - tarė gydytoja.
Bleikas ir gydytoja nuskubėjo link lifto, o Deividas, Lukas ir Skarlet liko prie palatos.
Jie nusileido keliais aukštais žemiau ir vos ne bėgte nuskubėjo prie Augusto palatos. Pravėrę duris pastebėjo, kad ant sofutės susilenkusi miegojo Liucija.
- Liucija! - sušuko Bleikas. - Ką čia darai?
Ji lėtai pakėlė galvą ir užkimusius balsu tarė:
- Labas, - tada ji lyg ir susivokė, kodėl jos tėtis toks piktas. - Aš tik...
- Ką tu sau galvojai. Liucija! Nuėjai jo aplankyti. Gerai. Tą gal dar suprantu, bet čia nakvoti!
- Pone, gal aš su ja geriau pakalbėsiu, - tarė gydytoja.
Bleikas kiek nurimo.
- Gerai, palauksiu už durų.
- Liucija, gydytoja atsisėdo prie jos. Per savo praktiką mačiau daugybę visokiausių istorijų. Ko tik nėra buvę. Klausyk, Augustui viskas bus gerai. Mes juo rūpinamės, kiek tik galim. Tavo buvimas čia, jam irgi padeda. Tu gali čia ateiti, pabūti ir tiek. Jam to užtenka. Pagalvok ir apie savo sveikatą. Per daug nepersitempk...
- Mhm, - tarstelėjo Liucija.
- Tavo šeimai dar nesakiau. Maniau, kad tau geriau bus pasakyti. Peilis tau buvo įsmeigtas gan giliai ir netekai daug kraujo.
- Šitą žinau.
- Žinok, kad buvo pakankamai giliai, kad pažeistų ir gimdą. Mes susiuvom, bet tu turi nepersitempti, kad nereikėtų vėl iš naujo operuoti. O Augustas... Tu jam čia labai padedi. Nes ypač dabar reikia daug čia būti ir kalbėti su juo. Mes pažiūrėsime, gal yra netoliese kur laisva palata, kad tave perkeltų ir tau bus lengviau. Bet, prašau, nepersistenk, pagalvok ir apie save.
- Man nesvarbu, kas man bus. Aš nenoriu jo palikti.
- Bet jam tai gal svarbu, ar tu saugi ir sveika.
Liucija atsiduso.
- Dabar tau reikėtų grįžti į palatą, nes laukia apžiūra ir pusryčiai.
- Gerai... Aš tik atsisveikinsiu.
Gydytoja atsistojo ir išėjo iš palatos.
Netrukus ir Liucija išėjo iš palatos. Ji spėjo pamatyti, kaip prie jo palatos artėja vyras ir moteris. Jie gal Augusto tėvai, apie kuriuos jis vengė daug pasakoti?
Netrukus Liucija jau ilsėjosi savo palatoje ir nenoriai bendravo su visais. Kai išėjo Skarlet su Luku, o vėliau ir Bleikas su Deividu, ji vėl išsiruošė pas Augustą. Koks skirtumas jai ta žaizda, jeigu jis nenubus? Ji atsargiai atsistojo ir nuskubėjo link Augusto palatos. Nuo šiol tai bus jos pagrindinis maršrutas ir visi tai žinojo, nors ji ir tylėjo. Niekas negalės jos atskirti nuo jo.
Ji atidarė palatos duris su didžiule viltimi, kad po šio apsilankymo jis nubus.
Ir nuo šiol taip bus kiekvieną dieną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą