Kaip sutiksi, tokie ir bus...

Augustas kompiuterio ekrane paspaudė raudoną mygtuką. Ką tik jis baigė žiūrėti dar vieną filmą. Reikėtų pažiūrėti dar vieną, bet jam jau skauda akis.
 - O gal nelaukti dvyliktos ir eiti miegoti? - garsiai pagalvojo jis.
Per visas atostogas jis sėdi vienas tame sujauktame kambaryje ir iš jo išeina tik nusipirkti pavalgyti. Justinas išvykęs pas savo šeimą. O jo šeima... Jis nenorėjo susitikti nei su mama, nei su tėčiu. Mat jis ne toks sūnus, kokio jie norėjo. Tai tegul ir būna vieni. Ir kas beliko vienam Augustui? Sėdėti per naktim dienom prie kompiuterio, krimsti traškučius ir žiūrėti filmus. Jis jau tiek peržiūrėjo, kad jam net maišosi jau veikėjai.
Bent jau naujųjų metų naktis turėjo būti nors kiek įvairesnė. O dabar net filmus žiūrėti jam nebeįdomu.
Kažin, ką veikia Liusi? Jis atsiminė paskutinį kartą, kai ją matė. Tikriausiai ji jo neužmiršo dar. Tas bučinys... Jį nukratė šiurpuliukas. Bet pasirodė tas Tomas ir viskas sugriuvo. Jei jo nebūtų, tai galbūt ji šalia jo gulėtų arba lauktų naujųjų kokiame vakarėlyje. Tik jie abu. Augustas pasilenkė pasiimti cigarečių pakelio, bet jis buvo tuščias. Sviedė jį į šalį ir atsistojo.
 - Jėtau. Prieš metus aš geriau šiuo metu alų, buvau su draugais ir nė kiek nesiparinau. Gyvenau sau ir tik dėl savęs. Kaip buvo gera... Jokių rūpesčių. Tik pramogos ir dar kartą pramogos.
Kodėl jis turi sau neleisti ir dabar to?
 - Kodėl kažkokia mergina turi man leisti normaliai sutikti Naujųjų. Tai juk gali būti vėl mano šventė. Kas ta Liucija? Tik dar viena.. Niekas... Aš nebesižeminsiu ir nebeatsiprašinėsiu jos. Ji atsisakė, neišnaudojo paskutinės progos, tai galės graužtis. O aš... aš gyvensiu kaip niekad dar negyvenau. Visi prisimins mane, - po tokio monologo Augustas atsisėdo ant lovos ir gurkštelėjo alaus. - Viskas. Einu ruoštis ir nulėksiu į kokį vakarėlį.

Trinktelėjo stiklinės durys, bet niekas neišgirdo. Vieni ir toliau šoko pagal garsią muziką, kiti gėrė, treti kalbėjosi. Vaikinukas atsikrenkštė. Jam buvo keista po tiek laiko vėl lankytis tame klube. Ir dabar jis jautėsi gan keistai. Kai susišukavo, nusiskutė barzdą, apsivilko švarius drabužius, ji pasijuto grįžęs į senus laikus.
 - Tai ką, chebryte, pasiilgot manęs? - perrėkė muziką Augustas ir tik tuomet visi nuščiuvo.
 - Augustas?
 - Ką jis čia veikia?
 - Aš maniau, kad ji jau vienuoliu taps.
 - Aš taip ir sakiau, kad grįš.
 ...
Ir taip krūvos replikų apie šį įvykį nuvilnijo kiekvienas vakarėlio lūpas. Galiausiai daugelio veiduose nušvito plati šypsena. Merginos džiaugėsi, kad galės "nusikabinti" vaikiną, vaikinai, kad vėl grįžo senosios linksmybės.
 - Gerbiamosios ir gerbiamieji, - ant baro užlipo vienas vaikinas su buteliu rankoje, - pasveikinkim grįžusį mūsų paklydėlį! - sušuko jis.
Salėje vėl pasigirdo šurmulys ir vėl didžėjus padėjo leisti muziką. Prie Augusto prisistatė žavi blondinė su martinio taure:
 - Sveikas, branguti, - tarė ji saldžiu balseliu. - Seniai matytas.
 - Labas, Liu... Ammm...
 - Aš Kerli.
 - Tiksliai! Labas, Kerli, - jis apkabino ją per liemenį. - Einam? Man dar reikia su kai kuo pasisveikinti. O tada jau galėsiu būti tavo.
 - Aišku, zuiki, - tarė ji.

Viskas tobula. Draugai šalia jo. Visi jie kvailioja kaip reikiant. Aplinkui gera muzika, krūva žmonių ir svarbiausia tikrų gražuolių, gėrimai ir žaidimai. Ar gali būti geriau? Naujieji metai sutikti kaip ir seniau. Viskas vėl po senovei. Jokių Liucijų, jokių nervų ir jokių kvailų filmų. Tik Augustas ir dar kartą Augustas.
Kad ir kaip jis bandė sau visa tai įteikti, tačiau giliai ji nebesijautė tiksliai taip, kaip seniau. Kažkas buvo ne taip. Ir jis žinojo kas, tik negalėjo dabar apie tai galvoti.
 - Nori? - Augusto mintis nutraukė Danielius kažką atkišęs saujoj.
 - Kas čia? - paklausė Augustas.
 - Brol, kol tavęs nebuvo, mes nuo vaikiškos žolytės perėjom prie šiek tiek rimtesnio dalyko. Iki toj ten buvo vaikų žaidimai, o mes juk seniai...
Augustui pasidarė bloga klausyti tokių nesąmonių.
 - Aš gal dar susisuksiu paprastą suktinę, kaip jūs sakot. Žinot, keista po tiek laiko ir taip.
 - Na gerai. man daugiau liks, - Danielius pradėjo juoktis, o visi kiti jam iš paskos.
Tik Augustas sėdėjo per prievartą šypsodamasis. Nieko jis čia juokingo nematė. "Per Liusi ir humoro jausmą praradau" - galvojo jis.
 - Augustai, - prie jo prisiglaudė ta pati blondinė. Koks jos vardas? A.. Kerli. - Gal jau einam? Aš pavargau.
Jis jokiu būdu nebenorėjo eiti, nes puikiai žinojo, ką reiškia tas ėjimas. Bet jeigu jis nusprendė grįžti į savo gyvenimą, tai ko atidėlioti?
 - Žinoma. Aš tik tuoj pabaigsiu šitą, - jis parodė į suktinę.

Kai ji išėjo jau buvo pradėję švisti. Augustas lydėjo Kerli kuo lėčiau. Jis troško, kad kas nors nutiktų, nors mintyse vis kartojo: "Kaip faina.. Kaip faina". Galiausiai jie sustojo prie nediduko namelio ir Kerli sustojo. ji atsegė savo rankinę ir pradėjo ieškoti raktų.
 - Jie visada dingta, kai labiausiai reikia, - tarė ji.
 - Žinai, aš manau, kad gal geriau eisiu, - Augustas nebesusilaikė ir išrėžė ką bandė savy sugniaužti.
 - Nesupratau?! - ji išsitiesė ir atsisuko į jį.
Tuščios, apsvaigusios akys. Jokio žvilgsnio, tik tuštybė jos akyse.
 - Gal kitą kartą, Kere. Prisiminiau, kad turiu vykti kai kur.
 - Na ir dink, šunsnuki. Sugadinai man visą vakarėlį, - tarė ji ir radusi raktą atrakino duris ir įsmuko vidun.

Augustas nusiramino ir patraukė namo. Kaip pirmam kartui gal visai neblogai. Jis jau jautė, kad greitai viskas bus po senovei. Tik dar keli vakarėliai ir viskas. Tada jau tikrai visi sveikins Augustą, sugrįžusį. Ir dar, kitą kartą jis ir išbandys šį tą stipresnio nei žolė. O kodėl gi ne?
Jis nė nepastebėjo, kad pradėjo eiti pro Liucijos namus.
 - Paskutinį kartą per čia einu, - tarė jis.
Netikėtai jo žvilgsnį patraukė Atvažiuojantis automobilis. Jis sustojo tiesiai prie Liusi laiptinės ir iš jo išlipo Skarlet, Rouz ir Liusi... Apsivilkusi kaip niekad gražiai. Ir dar išlipo keli vaikinai. Lukas, Deividas ir... Robertas?
Negana to jis priėjo prie Liucijos ir ją pabučiavo?
Na ir Liucija per Naujuosius tikrai nenuobodžiavo. Augustas nusisuko ir patraukė į savo namus. Dabar jau tikrai viskas baigta. Liucija jį užmiršo ir visai pasikeitė. Nauji metai, kita Liucija ir senasis Augustas.
Kaip sakoma..
Kaip sutiksi Naujuosius, tokie ir bus visi metai. Tiek jam , tiek Liucijai jie bus linksmi, bet su tam tikru prieskoniu...