Liucijos kambario durys prasivėrė. Už jų stovėjo Skarlet.
- Skaitai? - paklausė ji.
- Skaičiau, - pataisė Liusi.
Ji paėmė skirtuką įdėjo jį į knygą ir šią užvertė. Ji atsistojo nuo sėdmaišio, išjungė pastatomą lempelę ir knygą padėjo į lentyną.
- Einam kur nors? - paklausė Skarlet.
- Nežinau...
- Nagi einam.. - suskambėjo maldaujamas Skarli balsas.
- Nemanau, kad...
- Baik jau. Mokslai prasidės tik už kelių dienų. Nagi, eikim, kol dar galim, - ji maldaujamai pekėlė antakius ir nusišypsojo.
- Na gerai, - Liusi sutiko, nes priešintis ji labai nemėgo.
- Ok. Einu rengtis.
- Gerai.
Vėl trinktelėjo kambario duris. Už jų pasigirdo linksma muzika ir džiugus dainuojantis Skarlet balsas. Na, o ką dabar rengtis Liusi? Ji iš spintos, kuri buvo beveik tuščia, išsitraukė džinsus ir oranžinę bliuskutę su petnešėlėmis. Ji greit persirengė, pasišukavo plaukus ir išėjo į svetainę laukti Skarlet.
- Kaip tu apsirengus?! - paklausė ji Liucijos, kai išlindo iš savo kambario.
- Normaliai. O ką?
- Ten kur mes eisim, tai nenormaliai. Ji greit nužingsniavo į Liusi kambario, tačiau pravėrusi spintos duris tetarė:
- Greit į mano kambarį!
Skarlet nepagailėjo ir paskolino savo kambariokei džinsinį sijoną.
- Bet juk jis rožinis, - nustebo Liusi.
- Nesvarbu. Užtai tau jis puikiai tiks.
Skarli jai dar atkišo savo juodą palaidinę ir paskolino platų diržą.
- Vilkis.
- Na gerai. Gal ir visai nieko, - nusišypsojo Liusi.
Tačiau jai šie drabužiai nepatiko. Gal jie ir gražūs, tačiau ne jos skonio. Nors apsivilkus, jie atrodė gražiai, tačiau Liusi nesijautė sava. Bet ji mažiausiai dėl to jaudinosi. Sava ji jaučiasi labai retai.
Prie trečio staliuko pramogavo penki vaikinukai: Augustas, Džekas, Polas, Laris ir Justinas. Visi jie sėdėjo išsidrėbę savo kėdėse ir gurkšnojo, nors tiksliau maukė, alų. Jie žaidė kortomis ir, kai laukė savo eilės, lingavo pagal muziką. Jie kalbėjo apie du mylimiausius dalykus: motociklus ir moteris.
- Pažiūrėkit, - žvilgsiu nurodė kryptį Džekas, - kokios panos.
- Saldainiukai, - neatitraukė nuo jų akių Laris.
Galiausiai visi kiti atsuko į jas savo akis.
- Wow, - teištarė Justinas.
Pro šalį ėjo dvi merginos: viena žavi trumpaplaukė blondinė su trumpute suknele, o kita ne ką prastesnė brunetė su trumpu rožiniu sijonuku.
- Žaidžiam, - galiausiai visų mintis nutraukė Augustas. - Jau per ilgai į jas soksot.
- Pirmą kartą jas matau, - tarė Polas, kai visi vėl gurkšnojo alų. - Jos tikriausiai pirmakursės dar tik.
- Dar šviežios, - patrynė rankas Laris, tarsi būtų ką nors laimėjęs.
Jie dar kartą atsisuko į merginas, kurios sėdosi prie staliuko, esančio ne taip jau toli nuo jų. Prie jų priėjo padavėjas.
- Gaš, jau įsivaizduoju, kokios jos geros, - tarė Džekas.
- Neprisisvajok.
- Na jau. Tai tu neįsisvajok, Augustai.
- Man visos prieinamos, - gynėsi ir gyrėsi jis.
- Bet čia kitokios. Eilinės jau būtų mus nužiūrėjusios. O ta su rožiniu sijonu nė nepažvelgė į mus.
- Na ir kas. Juokų darbas ją suvilioti, - toliau tęsė Augustas.
- Na pažiūrėkim. Lažinkimės, - toliau tęsė Džekas.
- Gerai. Iš ko?
- Jei laimiu tu man pusei metų duodi savo ratus.
- Jei laimėsiu aš, tu visada man sumokėsi už maistą kavinėse kai būsim kartu.
- Jei neviršys mano galimybių, - pataisė sąlygas Džekas.
- Tai gerai. Sutarta?
- Taip.
- Kiek man duodat laiko?
- Iki naujųjų.
- Tiek daug?!
- Tu tik žiūrėk, kad nepritrūktų.
Netrukus prie jų stalo priėjo padavėjas. Augustas ištraukė iš jo kišenės bloknotą, kur šis rašė užsakymus, ir išplėšė iš jo lapelį. Iš kitos kišenės, prie krūtinės, ištraukė rašiklį.
" Sveikutė, tu šiandien gražiai atrodai" parašė jis ir liepė nunešti lapelį merginai su rožiniu sijonu. Šis nuskubėjo.
- Čia jums nuo to staliuko, - padavėjas padėjo raštelį Liucijai ant stalo ir parodė į tą staliuką.
Ji atsisuko su Skarlet atsisuko pažiūrėti. Pora vaikinų į jas spoksojo.
- Ooo, gražuoliukai, - nusišypsojo jiems Skarlet ir atsisuko į Liusi. - Ką parašė?
Liucija atkišo jai lapelį.
- Mums šiandien pasisekė, - apsidžiaugė Skarli.
"Ačiū", atrašė Liusi ir padavė lapelį padavėjui.
Šis nuskubėjo prie vaikinų staliuko. Ir netrukus vėl grįžo.
- Ką parašė dabar? - smalsavo Skarlet.
- Kuo aš vardu?
- Tu jam patinki.
- Aj nu.
" Ne tavo reikalas" atrašė Liusi ir padavė lapelį padavėjui - pasiuntinukui.
Prie ano stalelio padavėjas truputį pasiginčijo, bet tas vaikinas jam davė arbatpinigių. Netrukus vėl prisistatė pasiuntinukas.
"Malonu, susipažinti, ne tavo reikale. Aš Augustas." štai kas buvo parašyta raštelyje.
" Atstok tu nuo manęs..." rašė raštelį Liusi.
- Ką tu rašinėji? - pasibaisėjo Skarlet. - Gi pažiūrėk koks jis gražuoliukas.
- Man tokių mergišių nereikia, - ji vėl raštelį įbruko padavėjui.
Netrukus atėjo atsakymas: "Tu man labai patinki".
- Tai čia tokia tavo taktika? - nusistebėjo Skarlet. - Manau, kad tu čia gerai sugalvojai. Ir man reikės išbandyti.
- Bandyk, - Liusi jau buvo pikta, nes niekas jos nesuprato.
"Už tai tu man nepatinki" atrašė ji ir pasiuntinukas nuskubėjo.
" Gal norit prie mūsų prisidėti?" atėjo raštelis. Liusi stipriai suspaudė kumštį. Ją nervino tai, kad jis nekreipė jokio dėmesio į tai, ką rašo ji. Galiausiai ji atsisuko į jų staliuką ir palaukė, kol atsisuks tas Augustas. O kai tai atsitiko, ji vaizdžiai suplėšė lapelį, tėškė pinigus ant stalo ir tarė Skarlet:
- Einam į kitą klubą.
- Na gerai jau gerai. Bet tu tik pažiūrėk...
- Nu einam. Bus dar tu bernų.
Liusi paėmė draugę už rankos ir jos išėjo.
- Ir tu visus taip atstumi? - paklausė Skarlet, kai jos ėjo į klubą.
- Kaip ir.
- Negali būti, - ji išpūtė akis.
- Na ne visai visus, - bandė pataisyti padėtį Liusi.
Netrukus jos įėjo į klubą - rusį. Pastato išorė buvo siaubinga, tačiau vidus viską atpirko. Jos nuėjo prie baro užsisakyti keletą gėrimų. Kai jos atkišo pinigus, barmenas juos atstūmė atgal:
- Jus vaišina, - tarė jis.
- Kas? - susidomėjo Skarlet.
- Jie, - barmenas parodė į Deividą ir jo kambariokus.
Skarlet atrodė susižavėjusi.
- Einam prie jų? - paklausė Liucijos.
- Gerai.
Taip Deividas, Lukas, Skarlet, Timas, Robertas ir Liucija praleido naktį. Klube, šokdami ir kvailiodami. Visi buvo laimingi, išskyrus vieną merginą su rožiniu sijonuku.
1 komentaras:
Patinka si istorija man labai!!! laukiu kitu irasu. :))
Rašyti komentarą