Apsikuopimas

 - Kur eisi? - paklausė Skarlet, kai Liucija avėsi batus prie durų. Skarlet stovėjo su vienais marškiniais savo kambario tarpdury ir garsiai nusižiovavo.
 - Į parduotuvę kai ko, paskui pas brolį.
 - Noriu ir aš, - užsispyrė Skarlet.
 - Nemanau, kad tu norėsi kuopti jų tvarto.
 - Ką?!
 - Priversiu juos tvarkytis.
 - Aš vis tiek noriu. Bus smagu.
 - Kaip nori. Tada aš einu apipirkti ko reikia, o paskui grįšiu ir galėsim eiti.
 - Tai imk mano automobilį.
 - Ačiū, - Liusi paėmė raktelius nuo spintelės ir išėjo.
Darant duris dar išgirdo:
 - Tikiuosi, kad bus Lukas.
Liucija nusileido laiptais ir nuėjo į automobilių aikštelę, kur stovėjo sidabrinis "Volvo". Ji atsisėdo ir atsargiai užvedė variklį. Tikrai būtų nemalonu, jei ji sugadintų tokią gerą mašiną.
Liucija pripirko įvairių dažų, volelių, įrankių taisyti visokioms lūženoms. Į krepšį prikrovė valiklių ir kempinių.
 - Tai jau kažką konstruosit, - nusišypsojo pardavėjas, kai skaičiavo prekes.
Ji nieko neatsakė. Jai mažiausiai rūpėjo, ką kalba pašaliniai žmonės.

Nepraėjus nei valandai Skarlet ir Liucija išlipo iš automobilio.
 - Jie tikrai gyvena. Hmm.. Siaubingai, - pasibaisėjo ji.
 - Žinau.
 - Na bet jei ketiname čia lankytis, tai reikia tikrai jiems apsikuopti.
 - Jo, - Liucija jau suprato, kodėl Skarlet ketina čia lankytis. Jai reikia Luko.
 - Vyručiai, keliatės! - sušuko Skarlet, kai įbėgo į namą.
Ji prabėgo visus kambarius baladodama į duris ir šaukdama:
 - Laikas keltis!
 - Ar jūs nesveikos? - išlindo Lukas - Mes gi beveik nemiegojom.
 - O ar nereikia pirma pasisveikinti? - prie jo lėtai priėjo Skarlet ir perbraukė per veidą teptuku.
 - Amm. Labas. Kam tas teptukas?
 - Generalinė tvarka.
 - Generalinė kas?!
Vyko tikrų tikriausia generalinė tvarka. Liucija davė Timui ir Deividui varžtus vinis ir liepė taisyti verandą. Pati tuo tarpu dažė pagrindinio kambario sienas. Liucija su Luku pradėjo kuoptis nuo antro aukšto. Jie valė langus, baldus, siurbė kilimus. Tvarkė viską, ką tik akis užmatė. Robertas pagrindiniame kambaryje taip pat tvarkė laiptų turėklus, o kai baigė padėjo Liucijai. Name buvo tikras erzelynas, bet bėgant valandoms, jis po truputį gražėjo ir iš lūšnos tapo, kukliu būstu keturiems vaikinams. Vėlai vakare vieni baiginėjo tvarkyti svetainę ir virtuvę, kiti tvarkė kiemą: pjovė žolę,tvarkė krūmus.
Galiausiai visi išsidrėbė ant žolės ir spoksojo į šiek tiek pagražėjusį namą.
 - Dabar suprantu, kodėl jūs nieko nesiėmėt čia tvarkyt, - tarė Skarlet. - Čia užsišikti galima, kol viską sutvarkysi.
 - Na bet mums pavyko.
 - Važiuojam prie ežeriuko nusimaudyti? - paklausė Deividas.  - Po tokio apsikuopimo reikėtų atsigaivinti.
 - Aš nieko prieš, - Lukas žvilgtelėjo į Skarlet ir ji nusišypsojo. Nei vienas, nei kitas nenorėjo dar atsisveikinti.

Sidabrinis "Volvo" ir du motociklai sustojo automobilių aikštelėje. Keturi vaikinai ir dvi merginos patraukė link paplūdimio, kur dieną būna pilna studentų, kurie čia poilsiauja. Bet dabar vėlus vakaras ir jie čia yra beveik vieni. Jie susirado nuošalesnę vietelę, išsikraustė daiktus, pasitiesė antklodes ir sugulė.
 - Kaip dabar gera... - tylą nutraukė Robertas.
 - Net tingiu atsikelti, - pridūrė Deividas.
 - Mergaitės eina apsivilkti maudymosi kostiumėlių - linksmai tarė Skarlet, kuri griebė Liusi už rankos ir nusitempė link persirengimo būdelės.
 - Kiek jau valandų? - einant paklausė Liucija.
 - Po devynių.
 - Tai tu eik. Aš turiu paskambinti.
 - Ok.
Skarlet nuėjo, o Liusi atsisėdo ant šlaito ir surinko tėčio telefono numerį.
"Telefonas yra išjungtas arba už ryšio zonos ribų" - pasigirdo balsas. Liusi atsistojo ir ėjo pasivyti Skarlet.
 - Ooo.. Ne tavo reikale! - pasigirdo balsas iš šono.
Liusi atsisuko ir pamatė kažkokį vaikiną.
 - Nesupratau? - nustebo ji.
 - Echh. Nieko. Gal turi kuo pridegti? - parodė jis į cigaretę.
 - Ne, - atsakė ji ir nuėjo.
 - Tai neatsimeni manęs?! - dar pasigirdo klausimas, bet Liusi nesivargino į jį atsakyti.
Kažkur matytas Liucijai tas veidas, bet tiksliai ji prisiminti negalėjo. Tačiau ir nesivargino kratyti savo galvelę, kad atsimintų, kažkokį "kietuolį".
Prie persirengimo kabinos jis sutiko Skarlet, kuri save apsižiūrinėjo.
 - Kaip atrodau su juo? - paklausė ji.
 - Gerai, - atsakė Liusi.
Ji įėjo į persirengimo kabiną, apsivilko savo dviejų dalių juodą, išsiuvinėtą maudymosi kostiumėlį. Drabužius susidėjo į maišelį ir išėjo.

 - Kokios jos gražios... - kalbėjo Timas, kai prie jų artėjo merginos.
 - Jos tokios....
 - Ei ei, - nutraukė juos Deividas. - Prašau prie manęs nekalbėti apie mano sesės privalumus. Žinokit, nelabai malonu klausytis.
 - Užjaučiu tave, - tarė Robis.
 - Kodėl? - paklausė Deividas.
 - Kad ji tavo sesuo.
 - Baik jau. Čia tave reikia užjausti, kad tavo mintys tokios...
 - Einam maudytis? - paklausė Skarlet ir ji atsitūpė prie Luko.
 - Lekiam, - atsakė šis. Atrodo, kad jie čia tik tarpusavy bendrautų, o kitų nė nebūtų.
Visi atsistojo ir pradėjo eiti, išskyrus tuos du.
 - Ei, čiulbuonėliai, tai einat? - paklausė Deividas.
 - Jo jo, - tarė Lukas ir jie pasivijo draugus.
Liusi bijojo lipti į vandenį. Juk jau vakaras ir yra gen vėsu. Tačiau, kai prisiminė, kad vakare vanduo būna šiltesnis, ji pati pirma įbėgo į vandenį, kai kiti dar nespėjo priprasti.
 - Kaip gera! - sušuko ji. - Bėkit greičiau čia.
Tačiau ji nelaukė, kol pripras draugai. Liusi atsigulė ant nugaros, užsimerkė ir plaukė. Rami, atsipalaidavusi, ji plaukė vis tolyn ir tolyn. Gal pirmą kartą ji normaliai atsipalaidavo nuo atvykimo čia. Pirmą kartą ji atsiribojo nuokitų ir pasijautė savimi. Bet tai buvo labai trumpai.
 - Eii, - ji išgirdo kažkur girdėtą balsą.
 - Atsiprašau, - tarė ji drąsiai ir apsivertė ant pilvo, kad matytų į ką atitrenkė.
 - Gražiai atrodai, - tarė jis.
 - Vėl tu! - Ji spoksojo į "kietuolį", kuris prašė jos pridegti cigaretę.
 - O ką.. Tai ar jau atsimeni mane?
 - Labai džiaugiuosi, kad neatsiminiau.
 - Ooo gaila.
 - Man visai negaila, - tarė ji ir nuplaukė link draugų.
Vandenyje jie praleido marias laiko. Visi išlipo tik tada, kai jau pradėjo temti. Papramogauti nebelabai buvo laiko, tad jie dar prabuvę kokią valandą, išvažiavo namo.
 - Buvai jį sutikus? - paklausė Skarlet, kai jos su sidabriniu "Volvo" važiavo namo.
 - Ką?
 - Na tą. Augustą iš klubo.
 - Ką tokį?
 - Na rašteliai. Keista taktika...
 - Tai čia tas?
 - Nesakyk, kad neatpažinai tokio gražuoliuko.
 - Aš ir galvojau, kur jis man matytas.
 - Ką kalbėjot?
 - Nieko.
 - Kaip tai nieko?
 - Pasiginčijom. Lyg ir viskas.
 - Tu dar jį sutiksi, - po pauzės tarė Skarlet. - Jūs gražiai kartu atrodot.
 - Pasistengsiu, kad taip nenutiktų, - atsakė Liusi ir automobilis sustojo prie merginų namo.